|
dr.GREEN koncertai
koncertai mūsų pačių vertinami penkių kryžiukų sistemoje:
+ - nesėkmingas seansas: pacientas mirė
++ - seansas nepavyko: sveikas pacientas "gavo" ligą
+++ - normalus seansas: pacientas koks buvo, toks ir liko
++++ - seansas pavyko: pacientas beveik pasveiko
+++++ - puikus seansas: pacientas pasveiko ir įsirašė į "Ž.D."
#1 - vasario 10 d., Ryga - baras „Aleponija“
|
Štai ir pirmasis koncertas užsienyje po rekonstrukcijos. Į „Sodo“ koncertą atvažiavusi Latvijos delegacija, o tiksliau jo atstovė Laura Ze ex- puiki latvių grupė Sirke, iškart pradėjo derinti datą Rygoje. Pirmasis variantas žlugo, nes tą pačią dieną mieste buvo numatytas paramos Ukrainai festivalis. Sudėliojus visas trajektorijas, gavosi kiniečių naujieji metai – enter the (green) dragon.
Iš „mūsų“ laikų Rygoje išlikęs turbūt tik „Depo“, bet kai kurie daktarai jame operuoti nenorėjo. Buvo nuspręsta geriau susigrūdus, bet mažoje vietoje negu nejaukiai erdviai didelėje. Taip sprendimas krito ant medinuke įsikūrusio baro – renginių erdvės „Aleponija“, kažkiek primenančio a.a. „Jalta“ Vilniuje. Rygos variantas neturi sodelio aplink, tačiau viduje gerokai erdviau.
Pradėjus derintis garsą, iškart buvo aišku, kad su garsu nebus labai gerai. Pažiūrėjus, kas dažniausiai šioje vietoje vyksta, garsių gitarų čia beveik nebūna. Garsistas atrodė kiek pavargęs, kaip ir jo aparatas. Kažkas cypia, kažkas vedasi. Gerai, kad patalpa pakankamai nedidelė, todėl daug kas girdėjosi tiesiog akustiškai. Šiaip ne taip apsilopę, iškeliavom į nakvynės vietą – klasikinį didžiulį Rygos naujamiesčio butą šalia buvusio klubo „Metro“, kur kažkada grojome su ta pačia Sirke. Čia mūsų laukė didelis puodas ryžių ir oranžinės masės.
Grįžę į „Aleponiją“ radome lengvai šurmuliuojančią apie 100 žmonių minelę. Kas antras pažįstamas iš senų laikų, kas iš Smiltenės, kas iš Cesio, kas iš Valmieros, o kas ir iš Airijos. Taip pat - ir ekipažas iš Lietuvos bei Rygoje jau senokai gyvenantis Vytas Kubilius, savo laiku spėjęs ir su Atsuktuvu, ir su Antimi, ir su kitais pagrot.
|
Nors kvietėme ir išgyvenusius '00s, ir dabartinius rygiečius, pastarųjų prisikviesti nepavyko – jie turbūt gyvena kituose burbuluose. Jei man būtų -niolika, aš turbūt irgi skeptiškai žiūrėčiau į atsikūrusią niekada negirdėtą grupę. Dabar mes jau tikrai adult oriented rock band, kaip anksčiau mėgdavome pasišaipyt.
Grojome minėto buto virtuvėje sudėliotą playlistą. Iš pirmo žvilgsnio, jis atrodė visiškai eklektiškas, bet gyvai susigrojo gana sklandžiai. Palyginus su paskutiniu koncertu, pridėjome du gabalus: „Kablys“ ir „dr.Guillotine“. Pirmus kelis gabalus reikėjo iš naujo prisijaukinti garsą, suprasti, kad į monitorius dėti vilčių neverta ir pagauti kvėpavimo tempą, bet paskui viskas atgrojome vienu įkvėpimu. Žinomiausius gabalus pirmos eilės traukė kartu. Sutarėm, kad "Speed" galą sugrojom geriausiai po atsikūrimo. Minėtas V.Kubilius sakė, kad laukė, kada jau bus kokia duobelė, bet savo nuostabai taip ir nesulaukė. Seno pažįstamo iš „Naba“ radijo, galėtume groti ir didesnėse scenose, o žilagalvis latvių ska grupės Voiceks Voiska narys užsiminė, kad ir jie jau kažką brazdina. Bisui pakartojome „East Europe Ska“, po 18-kos gabalų playlisto tikrai trūko kvapo.
Tokių vietų privalumas, kad scena čia – sprindžio aukščio, po koncerto visi liko bendrauti ir ribos tarp artistų ir neartistų išnyko. Time machine, community mode. Galutinai išpardavėme pirmąjį „Skango“ vinilo tiražą ir dar krūvelę maikių. Kaip ir priklauso, viskas baigėsi pasisėdėjimu virtuvėje.
|
|
+++1/2
|
viršun
#2 - kovo 15 d., Vilnius - Kirtimų Kultūros Centras
|
Po to, kai "Sodo" koncerte netilpo visi norintys iškart nusprendėme, kad Vilniuje tikrai reikės dar vieno koncerto. Iš pradžių buvo apėmusi lengva beginner's luck euforija ir svarstėme didesnes sales arba kelias dienas iš eilės mažesnėje erdvėje, bet galų gale viskas nesunkiai susitalpino į jaukią Kirtimų kultūros centro salę. Legendinėje "Kalinkoje", toliau nuo miesto centro, sovietiniais laikais repetuodavo to meto alternatyviniai kolektyvai, 2015-aisiais centras vos išvengė privatizavimo ir nuo tada sėkmingai veikia kaip vienas ryškesnių miesto grassroots projektų. Be to, čia kažkiek etatų darbuojasi Verbaitis.
Prisiminę audringus "Grynų metų" serijos festivalius, sugalvojome atšvęsti eilinį grupės gimtadienį (nors tikrasis yra kažkada vasarį). Taip jau gavosi, kad club27 slenkstį peržengėme sėkmingai, todėl renginį pavadinome "28 gryni metai / 28 Green Years". Kartu pakvietėme pagroti Kanalizaciją, su kuriais po mėnesio važiuosime į nedidelį turą Lenkijoje - gera proga "susigroti", ypač Danieliui ir Simonui, kurie groja abejose grupėse. Taip pat pridėjome seno prieteliaus Armanto didžėjinį projektą Groja Magas. Programa šokiams kam per 40 paruošta
Jei 1996 metais mums būtų parodę, kad po 28 metų 2024-aisiais čia mūsų lauksite jūs, imtume tokią ateitį, maždaug tokiais žodžiais pradėjom koncertą. Publikos su, kaip įprasta, itin svetingu svečių sąrašu susirinko apie 250. Dar galėjo tilpti, bet susidarė aktyvi kritinė masė.
|
Nuo visiškų vaikų iki kampertrim/kamperkem.
Grojom apie pusantros valandos, iš viso 19 gabalų, palyginus su paskutiniu koncertu Vilniuje, pridėjom itin gerai priimtą "Kablį" ir ekstremąlųjį "21". Iš tikrųjų sugrojom 21-ną, nes "Homo Hedonistus" ir "Pavėlavau" pridėjome bisui. Atidarius duris į užkulisius, pro jas kaip iš saunos veržėsi garo kamuoliai
Nors techniškai buvo įvairių bėdelių, ypač su bosu, energetiškai atstovėjom gerai, gal net geriausiai po atsikūrimo. Buvo keli susimaišymai, kuriuos ištiesinome dėka repeticinio "sporto". Patiko, kai keli žmonės sakė, kad jiems šiaip nepatinka ska, bet koja trepsėjo. Koks čia tas mūsų ska, vos keli elementai, pankrokas su dūdomis.
Pokoncertinės diskusijos nusitęsė gerokai po vidurnakčio ir baigėsi temomis, gerokai nutolusiomis nuo muzikos. Šioje šalyje dar yra vietos senukams. Anti-agism forever!
|
|
++++
|
viršun
#3 - kovo 30 d., Alytus, baras "Fenix"
Po koncertų Vilniuje, Klaipėdoje ir Rygoje atėjo metas ir... Alytui! Tokia šiandienos lietuviškos alternatyvos realybė - šis miestas nacionaliniuose koncetiniuose turuose tvirtai stovi greta abiejų sostinių ir KLP. Praėjus keliems metams po mūsų išsiskirstymo, miesto gatvių mokyklą išėjęs ex-marozas, armėniško kraujo turintis Oganesas atidarė barą "Fenix", kuriame vietoje "Dzūkų tankų" netrukus pradėjo rinktis "Dzūkų pankai". Jau keliolika metų gyvuojanti "Fenkė" šiandien yra gerai žinoma Lietuvoje ir mielai priima visokio plauko gitaras. Be to, Oganesas neseniai atidarė dar vieną erdvę "Sub-in-air", dzūkiškai "Subinė", skirtą elektroninei šokių muzikai.
Pirmą kartą Alytuje grojome 2000-aisiais Dailiųjų amatų mokykloje kartu su Toro Bravo ir Bu-by. Pasirodo, tai buvo pirmoji mūsų legendinio Reno "Tragic" išvyka.
2006-aisiais viename Medvilnės kombinato rūsių šiame mieste grojome antrą ir paskutinį kartą. Tada buvo žiauriai šalta, kartu grojo Lagamino Turinys.
Trečias kartas nemeluoja - sukam vairą Dzūkijo soscinės link. Šįkart keliaujame dviem auto, nes pusė grupės nori namo, o pusė planuoja patirti Alytus naktinio gyvenimo ypatumus. "Fenix" ir jo dvasia Oganes pasitinka tebegaruojant penktadienio įvykiams. Niekas niekur neskuba. Apžiūrime ypatingąją "Fenixo" sceną, kurioje būgnininkas sėdi aukščiau kitų ir dar pastūmėtas į priekį ant atskiros platformos. Žinoma, maloniai nuteikia ir galimai geriausias backsteidžas Lietuvoje su bilijardo stalu ir dušu. Anksčiau buvo net jacuzzi, bet prakiuro ir užliejo aparatūrą. Šeimininkas įlieja po dar vieną alaus, sėdime uždarame kiemelyje, kuris nepadarytų gėdos kokiam lenkiškam skvotui. Atsiradus garsistui, greitai susidėlijame garsą ir užleidžiame vietą kolegoms iš Tureto Sindromo.
Artėjant koncertui susirenka nepilno šimto žmonių būrys. Be atvažiavusių būtų visai liūdna, bet todėl "Fenix" ir organizuoja renginius per visuotines šventes, kai mieste yra ne tik vietiniai, bet trumpam grįžta ir "emigrantai". Šįkart proga - Velykos.
|
Tureto Sindromas groja energingai ir atsipalaidavę - jie jau ne pirmą kartą čia. Publika reaguoja ramiai, tik priekyje keli "trašystai" juda kiek aktyviau.
Mums užlipus į sceną, erdvę užpildo visi iš rūkyklos ir baro, dar keliasdešimt žmonių ir nebebūtų, kur apsisukti. Pradedam, garsas girdisi, žmonių veiduose po truputį atsiranda šypsenos. Minėta keista scenos konfigūracija šiek tiek ištampo bendrystę, garso kontekste būgnai tiesiog akustiškai yra priekyje. Grojame gerą valandą, oro mažėja. Anksčiau šaukdavo pagroti senų gabalų, dabar juokauja, kada bus naujų. Atgrosim sezoną iki rudens, tada gal prisėsim ir prie naujų. Kunigaikštis Nostalgirdas ilgai neišsilaikys valdžioje, bet laiko mašina vis dar veikia - po koncerto bent keletas žmonių pasakoja, kur juos nunešėm. Keliskart nusiritu į salę pašokt, visi juda, skamba gerai. Ypač smagu nuo scenos matyti, kaip linguoja galvos salės pakampiuose, reiškia pagauta gera banga. Bisui - "21".
Sena iškaba skelbia "Menininkų kavinė Pušis", bet, sako, geriau čia neužsilaikyti. Aplankom "Sub-in-air", pažiūrim Keista Bjauri Žuvis pasirodymą. Šiaip crazy, kad Alytuje po savivaldybės (!) pastatu vyksta tokie dalykai. Kad tik būtų kam tuose dalykuose dalyvauti. Naktį užbaigiame pub'e "Kišenė", nes norisi dar kiek pablevyzgoti. Ekranuose sukasi 90s alternatyvos klipai.
|
|
+++1/2
|
viršun
#4 - balandžio 17 d., Warszawa (PL) - "ADA Puławska"
Stipriai mušant nostalgijos pulsui grupės atsikūrimo pradžioje, lengvabūdiškai pasirašėme važiuoti į dalį turo su Kanalizacija, kur groja du mūsų pūtikai Simonas ir Danielius. Ši idėja kiek anksčiau kilo būtent Lenkijos sostinėje, kur pastaruoju metu dažnai grojo "kanalizokai". Išgirdęs, kad dr.Green vėl groja, šią mintį pamėtėjo anksčiau Vilniuje gyvenęs Dima/Svmerki. Jis jau daug metų gyvena Varšuvoje, turi Lenkijos pilietybę ir organizuoja įvairius koncertus. Iš pradžių buvo mintis užkabinti Vokietiją ir Čekiją, bet galiausiai liko 4 koncertai Lenkijoje.
Paskutinį kartą Varšuvoje grojome 2007-aisiais: pavasarį pro-eco festivalyje "Dla Ziemi" su britais Inner Terrestrials" ir rudenį su italais Los Fastidios".
Stipriai atšąlusį balandžio rytą sėdame į busiką ir spaudžiame link Varšuvos. Spausti galima, nes per kelioliką metų Lenkiją išraižė autostrados. Kanalizacijos mašinoje guli Danikas, kurio egzistencija šiame ture buvo stipriai pakibus dėl ligos. Vis dėlto ekipažai išriedėjo pilnų sudėčių.
Be ypatingų nuotykių pasiekiam Mokotow rajoną. Didžiausias iššūkis - pro itin siaurus vartus įvairuoti mūsų didelį busą į buvusiose teatro patalpose įsikūrusį "skvotą". Kabutėse, nes "ADA" bendruomenė moka miestui tam tikrus mokesčius. Nors viskas atrodo kaip bet kurioje panašioje Europos institucijoje. Minėtas Dima pasitinka ir aprodo kur kas. Laukiame atvažiuojančios kolonėlės, po vakar ne visas priekis veikia.
Patalpa kiek primena "XI20", tik virš scenos įrengtos keistokos "pakabinamos" lubos, sugeriančios garsą tiek, kad viskas skamba kaip studijoje. Be to, viduryje plati kolona dalina viską į baro ir scenos erdves.
|
Besiderinant garsą, virtuvėje čirška čeburekai-samosos su burokėlių ir riešutų įdaru. Šiek tiek užkandus, vidiniame kiemelyje po truputį pradeda rinktis žmonės, tarp kurių - ne vienas expatas iš Baltarusijos.
Galų gale, prisirinko apie 100 įvairių žmonių, kad ADA'oje atrodė visai padoriai. Kanalizacija pagrojo pirmi - jie vis labiau lipa iš džiazo į platesnius vandenis, o girdinčius juos pirmą kartą nustebina tūba vietoje boso. Tiesa, pastaraisiais metais Varšuvoje juos galima išgirsti bent po keletą kartų - "kanalizokai" turbūt aktyviausiai turuojanti lietuviška grupė.
Atgrojęs su Kanalizacija, Danielius iškart grįžta į išnuomotą šiltą sausą apartamentą, todėl šįvakar grojame tik su dviem pučiamaisiais. Nepaisant to, vos telpame mažoje scenoje. Garsas, kaip minėta, toks truputį "studijinis", tačiau visų orkestro ingredientų nesigirdi. Jau po kelių gabalų publika sujunda - neblogas sprendimas gana pradžioje groti "East Europe Ska" - jei kas nors jį žino, dažniausiai nepasidrovi padainuot. Baltarusiai nelaukia pabaigos ir užsuka judesį. Pirmą kartą nuo šio gabalo sukūrimo, publika neprašyta pradeda dainuot pučiamųjų motyvą.
Dar gal kažką grotume, bet Dima jau mojuoja, kad baigtume - dėl kaimynų reikia laikytis 10pm curfew. Vis dėlto dar užmetame kelis kūrinius bisui - per "21" užsisuka tikras viesulas.
Po koncerto vyksta daug kalbų su naujais ir senais pažįstamais. Atsirandame vietinės dirbtuvės šeimininko gimtadienyje, paskui - vėl bare, galų gale, atirandame savo svečių kambaryje. Kažkas dar užmeta malkų į buržuikę ir visi pasitraukia į oblivioną.
|
|
++++
|
viršun
#5 - balandžio 18 d., Krakow (PL) - "Warsztat"
Jei Varšuvoje savo laiku grojome daugybę kartų, tai Krokuvoje niekada neteko koncertuoti, nors miestas visada garsėjo savo kultūriniu gyvenimu. Šįkart senas pažįstamas iš Paprika Korps nukreipė į DIY vietelę "Warsztat" - vakar išmokom, kad šis vokiškai skambantis žodis reiškia "Dirbtuvė".
Apie 5pm jau švartuojamės prie pakriošusių pastatų komplekso beveik po geležinkelio tiltu. Kitoje upės pusėje - miesto centras, aplink - grėsmingai artėjantis Krokuvos paupys. Miestas perdavė pastatą vietiniam entuziastų kolektyvui, kurie čia vykdo įvairiausias veiklas, daugiausia koncertus. Tiesa, jei vakar koncertas vyko buvusiame teatre, tai šiandien nusimato grojimas buvusioje... skerdykloje. Atmintyje iškilo ne patys geriausi atsiminimai i6 paskutinio 1999-ųjų turo koncerto Glivicų skerdykloje...
Kol kas niekas nieko blogo nežadėjo. Promouteris Rafal atnešė katilą oranžinės masės aka punk gulash ir vaišingai pilstė naminę slivovicą. Palyginus su Varšuva, garsas buvo su massive bass, einančiu per kūną.
|
Gretimoje patalpoje savo knygą "Do What You Want: The Story of Bad Religion" ruošėsi pristatyti amerikietis Jim Ruland. Pastarąjį čia pakvietė Michal iš leiblo "Nikt Nic Nie Wie", su kuriuo buvome užmezgę gana artimus santykius prieš keliolika metų. Buvo labai smagu susitikti ir persimesti žodžiu su Michalu.
Nors vieta atrodė gana atoki, internetas sakė, kad čia nuolat vyksta koncertai ir žmonės žino apie ją, bet, panašu, Rafal pasitenkino tik evento sukūrimu FB, nes artėjant koncerto pradžiai, aplink šlaistėsi vos viena kita žmogysta.
Kanalizacijai pradėjus, salėje be mūsų ir garso operatoriaus buvo kokie... 3 žmonės. Nelabai smagu, bet, kita vertus, galima visai smagiai atsipalaiduoti, kad nekristum į beprasmybės glėbį. Pagrojame vieni kitiems ir susikrovę važiuojame į hostelį kitoje upės pusėje. Toks keistokas jausmas, atrodo, kad jokio koncerto net nebuvo...
|
|
++
|
viršun
#6 - balandžio 19 d., Wroclaw (PL) - "Hulajpole"
Pirmą kartą grupės istorijoje apsilankėme ir Vroclave. Ilgą laiką šią datą laikėm Berlynui, bet nepavykus ten užsikabinti, pasinaudojome "Hulajpole" kvietimu.
Atvykę radome užskvotintą ~100 metų senumo vilą vietinio Žvėryno prieigose, po naujai pastatytu tiltu ir supamą sveikatingumo takelių. Ant tvoros pakabinta lentelė su rusų anarchisto P.Kropotkino pavarde. Huliaipole yra miestas Ukrainoje, kur gimė žymus anarchorevoliucionierius N.Machno. Viduje sienos nukabinėtos atitinkamais (a) šūkiais, virtuvėje prikrauta literatūros ir zapatistų kavos. Vis dėlto atrodo, kad viskas labiau griūna, nei gerėja. Pastatas atjungtas nuo elektros ir vandens, todėl gyvenimas čia gana sudėtingas. Aplink esančiame sklype matyti daržų užuomazgos. Bet kolektyvas tiki utopija ir bando gyventi pagal savo principus.
Turbūt venintelė šilta vieta - virtuvė, kurioje laukia garuojantys spagečiai su vegan corbonara. Koncertas numatytas šalia vilos esančiame garaže (?), kurio sieną puošia užrašas "Žodžiai, kaip ir pastatai, negali būti tušti".
Šįvakar numatytas benefitas Začyno skvotui Varšuvoje. Nelabai logiška daryt benefitą su 2 užsienio grupėmis, todėl po koncerto atiduodam mums skirtus šimtus zlotų bendram reikalui. Mes savo išlaidų vistiek neatmušim, o jiems gal kažkiek padės.
Kartu groja dar dvi grupės PUNKt Ewakuacji ir Chujoza iš Lenkijos - visas festivalis.
|
Prie jų pridėjus keliasdešimt svečių garaže užsisuka šioks toks judesys. Bet maloniausia sėdėt aplink lauželį kieme ir gurkšnoti šildančią slivovicą.
Kanalizacija atidirba profesionaliai kaip visada. Jiems nesvarbu, salėje 2, 20, 200 ar 2000 žmonių. Aparatūra itin asketiška, jokių monitorių nėra, dūdos groja į orą. Galbūt norėdami apšilti visi juda kruta.
Dar prieš pradedant priešais sceną atsiranda dvimetrinis milžinas, nusiteikęs pasilinksmint. Bet ant scenos kitas nurodymas: no macho pogo. Nors ir įsijautę visi laikosi savo kvadratinio metro ribų ir tikrai jokios agresijos. Antroje pusėje ne pavyksta kažkiek panaikinti amžinąjį skvotų įšalą. Sugrojam viską arba beveik viską. Atrodo, visai linksma, bet pridėjus nakvynę nešildomoje patalpoje, paskutiniam koncertui balso nebelieka...
Prie laužo užsimezga internacionaliniai pokalbiai, sukasi stipresnio gėrimo talpos, kol po truputį mažėja kompanija ir finaliniam pokalbiui dar persikeliam į virtuvę. Ryte pamatom, kad virtuvė - alco free zona, o ant stalo puikuojasi mūsų palikti buteliai...
|
|
+++
|
viršun
#7 - balandžio 20 d., Poznan (PL) - "Rozbrat"
Gerokai atšąlę po vizito Vroclave, pasiekiame Poznanę, tiksliau čia esantį vieną garsiausių Lenkijos skvotų "Rozbrat". Teko groti čia prieš 20 metų. Tuomet skvoto kolektyvas kovojo su miestu dėl savo teisės būti. Vėliau pavyko visą teritoriją išsipirkti ir šiandien "Rozbrat" iškeldinimas negresia.
Senbuviai prisimena, kad įvažiavimas į teritoriją - gana komplikuotas, nes siaurą keliuką iš abiejų pusių įrėmina tvoros ir medžiai. Iš tiesų mūsų didžiulis busas stringa nedideliame posūkyje, iki vartų likus keliasdešimt metrų. Pastatome jį gatvėje ir einame pažiūrėti, kas kur kaip. Kaip dažnai būna skvotuose, niekas nieko nežino, bet atsiranda jaunimo su vežimėliais, kuriais suvežiojami visi daiktai. Promouteris išvis nesiteikia pasirodyti, bet atsiranda šaunus garsistas Szymon. Jis ne tik padeda su garsu, bet ir parodo "svečių kambarį" - nešildomą tamsią kamarą su dviaukštėmis lovomis. Visi nusprendžia, kad likti nakvoti čia neverta. Jau pakankamai pašalta praėjusią parą.
Skvoto teritorija gana didelė, bet šiltų patalpų mažai - virtuvė, kurioje nelabai yra kaip tūsintis ir naujos didelės "buržuikės" šildoma patalpa, kur vyksta kažkieno gimtadienis. Trinamės ten, gimtadienienykai įtariai žvalgosi. Nėra ne tik promouterio, bet ir jokios "oranžinės masės"... Be to, po vakar nėra ir balso. Kirba mintis, gal jau iškart namo varyt, net negrot, bet išlaukiame.
|
Neišvengiamai atmintyje iškyla vienas didžiausių nusivylimų turuose - koncertas Berlyne su olandais The EX, kuriame viską sugadino prarastas balsas.
Grojant Kanalizacijai patalpoje sienas ramsto 4-5 žmogystos. Dvelkia atvėsusia beprasmybe. Gaila, kad paskutinis mūsų bendras koncertas toks, bet yra kaip yra. Visi stengias juokaut ir neprarast ūpo.
Balso atsargos visiškai išsekusios, tenka dainuoti stengiantis išsilaikyti viename tembre, kuriame dar kažkas girdisi. Vos nuklydus į šoną, balsas visiškai lūžta. Todėl atsiranda neįprastos postpunkinės monotonijos ir emotionless. Paskutiniame koncerte Slavka atsipalaiduoja ir nusiteikęs pagroti nepaisant visko. Garsas - geresnis nei vakar. Nepastebimai nedidelę salę papildo keliasdešimt žmonių, jų energija šiek tiek pakrauna. Mindiakui pirmą kartą per turą trūksta styga, tačiau net ši pertrauka jų neišbaido ir jie audringai reikalauja dar. Tiesa, tą audrą kelia keletas gerai susidainavusių vaikinų. Rodom, kad balsui kaput ir baigiam. Viską vėl ant vežimėlių ir besikraudami šokam naktinėje Poznanės gatvėje.
|
|
++1/2
|
viršun
#8 - gegužės 10 d., Kaunas - klubas "Lemmy"
Po visomis prasmėmis šaltos kelionės į Lenkiją, grupei reikėjo ko nors šiltesnio. Šiame revival etape Kaune dar nebuvome, o "Lemmy" patys parodė iniciatyvą. Šis klubas neabejotinai yra Lietuvos metalo (ir aplink) scenos pagrindinė citadelė, įkurta šios krypties veteranų iš Luctus. Pasiklausinėjus kauniečių, buvo sutarta, kad mūsų terapijos seansui geresnės vietos mieste šiuo metu nėra. Šiais laikais subkultūrų priešprieša gerokai sumažėjusi, o gal ir visai išnykusi, tai kodėl gi ne?
Paskutinį kartą Kaune grojom 2008-aisiais - tai bus pirmasis minituro su Inner Terrestrials koncertas.
Kaip ir į Alytų, važiavome dviem auto. Pigiau, bet truputį išskaido kolektyvinę dvasią. Nori nenori, gaunasi toks truputį jie ir mes. Kartu dar prigriebėme ir vieną aktyviausių mūsų revival palaikytojų - rašytoją ir pedagogą Povilą Šklėrių. Vėliau jo dėka backstage'as pasipuošė braškėmis. Bet iš tikrųjų, kas tas 100km, kad kažką išskaidytų.
Klubas įsikūręs prie pat autobusų stoties, antrame raudonų plytų pastato aukšte. Lipant laiptais pasitinka čia buvusio bravoro iškaba. Praėjus sueuroremontuotą laiptinę ir fojė, patenki į patalpą su jaukia scena ir baru. Koncerte apsilankė truputį virš 100 žmonių. Suėjus dar tiek pat jau būtų gero ankštumo atmosfera.
Danielius pasakojo, kaip jie čia grojo su Kanalizacija 5-iems žmonėms, tuščios klubo prieigos daug optimizmo nekėlė. Bet buvo tiesiog neįmanoma, kad būtų kaip, tarkim, Krokuvoje, kur buvo viskas, išskyrus auditoriją. Dar po kiek laiko tas pats Danielius sakė, kad jau prisirinko žmonių. Atėjo ne vienas Kunigaikščio Nostalgirdo amžininkas, bet buvo ir žmonių iš dabarties.
|
Galimai juos pritraukė vietiniai Gėdos Stulpas, nors ši grupė - taip pat ne pirmos jaunystės Šlangos Į Gamtą reinkarnacija.
Gėdos Stulpas su universiteto dėstytoju Laurynu priešakyje užpildė klubą melodingu pankroku su klavišais. Gyvenimiškos istorijos iš kairesnės perspektyvos. Netrūksta saviironijos. Pabaigoje nuskamba ir Šlanga Į Gamtą hitas kartu su vokaliste iš senosios sudėties. Visi jau pakankamai įšilę.
Simonas telefone randa nufotkintą kažkurio koncerto playlistą ir padalina visiems. Lipame ant scenos, publika išmasažuota, juda nuo pirmų "Double Game" akordų. Po koncerto Verbaitis sakys, kad pagrojome blogai, bet linksmai. Tiesa, klaidų netrūksta, kaip jau įprasta, keliose vietose viskas įsisuka į savotišką improvizaciją, kur visi gaudo, kaip čia kas vyksta. Įdomu, kad niekas nesugriūna ir kažkuriuo momentu grįžta į rėmus. Šiaip, tai gal net įdomiausi koncerto momentai, nes vyksta čia-ir-dabar ir yra sunkiai pakartojami. "Dr.Giljotiną" skippinam iki geresnio momento. Vienu metu jau temsta akyse, bet paskui įsijungia antras kvėpavimas ir nuvažiuojam iki galo.
Sakom, biso nebus, sąžiningai sugrojam beveik 20 gabalų. Bet publika nusiteikusi ryžtingai ir nesiruošia paleisti be pakartojimo. Paserviruojam "Comfortable Coma" ir "21".
Po koncerto dar vyksta kalbos ir pasisėdėjimai, kol po truputį išsikrapštom į autostradą namo.
|
|
+++1/2
|
viršun
|
